Pradžia

 
       
2012
2011
2010
2009
2008
Dalyvaukite
Svečių knyga
Gatvės istorijos
Žiniasklaidoje
Svečių knyga
Pradžia > Apie projektą > Atsiliepimai > Svečių knyga    
Svečių knyga
2010-06-12
Laimikis.lt

Fantastiškas projektas, labai juo džiaugiamės!

 

2009-10-21
OHO

Parodą teks tęsti Savanorių prospekte - pradėsime ir Vilniuj ir Kaune susitiksim Kaišiadoryse... Ir bus dipolis

 

2009-10-19
Danguole

Pastebėjau, kad kai kurie rašytojai susilaukia bent kelių paveikslėlių, o kiti lieka nepelnytai pamiršti. Mieli dailininkai, kviečiu atkreipti dėmesį į šiuos nepelnytai pamirštus asmenis: Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufje (1790-1878) – pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvos teritorijoje. Jos kūriniai: „Lenkai Sant Domingo saloje“ (1818 m.) „Barbora Radvilaitė“(1820 m.) „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos“ (1824 m.) „Politikos nykštukas“ (1827 m.) „Halina Oginskaitė, arba švedai Lenkijoje“ (1831 m.) „Grafų Komorovskių Gertrūda, grafienė Feliksa Polocka: istorijos įvykiai“ (1875 m.) „Litanijos“ (1878 m.) „Berryer: intymūs atsiminimai“ (1881 m.) „Senieji turtuoliai, kilnieji fermeriai“ (1886 m.) „Etiudai ir pasakojimai apie Alfredą Musset“ (1891 m.) „Atsiminimai apie Aleksandrą, Rusijos carą“ (memuarai, kitaip vadinosi - „Reminescencijas“, 1862 m.) 2004 m. išleista Sofijos Tyzenhauzaitės-Šuazel-Gufje (Choiseul Gouffier) knyga „Reminiscencijos“. Tai pirmasis 1862 m. Paryžiuje išleistos knygos apie imperatorių Aleksandrą I ir apie imperatorių Napoleoną I“ vertimas į lietuvių kalbą – žymiausia XIX a. bent jau Lietuvoje didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusi, Rokiškio dvaro savininko Igno Tyzenhauzo dukters, Platelių dvaro savininko Oktavijaus Šuazelio žmonos Sofijos Tyzenhauzaitės knyga. Dar pastebėjau, kad ant sienos mažokai moterų - norisi priminti daugiau garsių lietuvių moterų - literačių: Lazdynų Pelėda Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) Sofija Kimantaitė-Čiurlionienė Ugnė Karvelis Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė Alė Rūta Marija Gimbutienė Aleksandra Kašubienė (Kasuba) Viktorija Daujotytė Bitė Vilimaitė Renata Šerelytė Paulina Pukytė Laura Sintija Černiauskaitė Ugnė Barauskaitė Reik nepamiršti ir dar keleto garsių vyrų: Juozas Grušas Antanas Vienuolis Vladas Šimkus Algimantas Mackus Gintaras Patackas Donatas Kajokas Jurgis Savickis Donatas Sauka Andrius Jakučiūnas Filosofų (jie irgi literatai ) kampelis: Algirdas Julius Greimas Arvydas Šliogeris Algis Mickūnas Vytautas Kavolis Antanas Maceina Arūnas Sverdiolas Kitataučiai susiję su Lietuva Levas Karsavinas Tarasas Ševčenka Julius Slovackis Johanesas Bobrovskis Tomas Manas Janis Rainis – garsiausias latvių poetas, lietuvių literatūros į latvių kalbą vertėjas, kurį laiką gyveno ir Lietuvoje - 1889 – 1891 m. dirbo Vilniaus apygardos teismo sekretoriumi, 1897 m. paskirtas advokatu Panevėžyje. Jo žmona, taip pat garsi latvių rašytoja Aspazija (Elza Rosenberg-Pliekšane) parašė dramą Vaidilutė, kurioje veiksmas vyksta 14 a. Lietuvoje Vertėjai, gavę Šv. Jaronimo premiją: Laimonas Jonušis (2009) – iš anglų k. Michaelio Walzerio „Kritikų draugija“, Roberto Nisbeto „Konservatizmas“, Ernesto Gellnerio „Postmodernizmas, protas ir religija“, George’o Steinerio „Heideggeris“. Trumano Capote’s „Kitus balsus, kitus kambarius“, Johno Updike’o „Poros“, Salmano Rushdie „Paskutinį Mauro atodūsį“ ir Johno Banville’o „Parodymų knygą“. Vladimiro Nabokovo „Tikrąjį Sebastiano Naito gyvenimą“, Jameso Pat¬ricko Donleavy’o „Patrakėlį“. Grahamo Swifto romaną „Vandenų žemė“, o vertėjas šiuo metu Lietuvos skaitytojams rengia ypatingu estetizmu pasižymintį Vladimiro Nabokovo kūrinį „Blyški ugnis“ – kritikai, beje, jį vadina tobuliausiuoju autoriaus romanu. Ramutė Ramunienė (2008) –iš prancūzų k. Ramutei Ramunienei už ilgametį vertėjų ugdymą ir iškilius prancūzų klasikos vertimus. Ypač reikšmingi vertėjos pastarųjų metų darbai – G.de Maupassant’o „Orla“, J.A.Barbey D`Aurevilly „Šėtoniškosias“, G.Flaubert’o „Trys apysakos“. Valdas V. Petrauskas (2007) talentingai į lietuvių kalbą išverstus Gabrielio Garcios Marquezo, Jose Saramago, Margaret Atwood, Isabelės Allendės romanus, už ilgametį geriausios Lotynų Amerikos ir kitų kraštų literatūros skleidimą Lietuvoje, svarų indėlį į vertimo meno plėtotę bei vertėjams svarbių žodynų rengimą, IRENAI BALČIŪNIENEI (2006) – už XX a. anglų ir amerikiečių literatūros klasikos vertimus ir geriausių lietuvių vertimo teorijos bei kritikos tradicijų tąsą. iš anglų kalbos išvertė 12 romanų, 5 pjeses, straipsnių ir kt. Lietuvos kultūrą praturtino tokie puikūs Irenos Balčiūnienės vertimai kaip J. Kerouaco „Kelyje“, T. Wolfe‘o „Žvelk, angele, į savo būstą”, J. Galsworthy „Forsaitų saga“, A. Huxley „Geltonasis Kroumas“, H. Melville‘io „Mobi Dikas, arba Banginis“, W. Styrono „Ir padegė šiuos namus“, V. Woolf „Orlandas“, T. Williams‘o „Geismų tramvajus“ ir kt. Pranas Bieliauskas (2005) - prancūzų literatūra. Įspūdinga laureato vertimų amplitudė: nuo XVII a. ir XVIII a. klasikų - ponios de La Fayette ir markizo de Sade‘ o iki moderniųjų klasikų - Marcelio Prousto ir André Gide‘o, nuo prancūzų "naujojo romano" - Michelio Butoro, Claude‘o Simono, Patricko Modiano iki šiuolaikinių jaunų autorių - Alessandro Baricco ir Niccolo Ammaniti. su žymiausiu italų dekadentu Gabriele D‘Annunzio ("Geismų kūdikis"), skandalinguoju prancūzu Celine‘u ("Kelionė į nakties pakraštį"), šiuolaikiniais ispanų rašytojais Javieru Mariasu ("Tokia blyški širdis") ir Juanu Manueliu de Prada ("Apgaulingoji Venecijos šviesa"). dvi Prousto knygas iš ciklo "Prarasto laiko beieškant" - "Kalinė" ir "Dingusi Albertina" - ir naują Saint-Exupery "Mažojo princo" vertimą. Markusas Roduneris(2009) – į vokiečių k. M.Roduneris į vokiečių kalbą išvertė Balio Sruogos "Dievų mišką", Jurgos Ivanauskaitės romanus "Ragana ir lietus" bei "Placebas", parengė lietuvių rašytojų tekstų apie Šveicariją knygą "Nuo Bodeno iki Lemano ežero". Šiemet turėtų pasirodyti ir Juozo Lukšos-Daumanto "Partizanų" vertimas. Talridas Rullis (2007)– į latvių k. T. Rullis pateikė J. Ivanauskaitės knygas „Ragana ir lietus“, „Kelionė į Šambalą“, „Agnijos magija“, „Prarasta pažadėtoji žemė“, „Ištremtas Tibetas“, „Sapnų nublokšti“, R. Gavelio „Vilniaus pokerį“, S. T. Kondroto „Žalčio žvilgsnį“ bei „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, A. Škėmos „Baltą drobulę“, R. Granausko „Kenotafą“ ir kitų lietuvių rašytojų kūrinius. Periodinėje spaudoje atspausdino per pusantro šimto publikacijų: P. Dirgėlos, R. Granausko, B. Vilimaitės, V. Daujotytės ir kitų lietuvių rašytojų kūrinių vertimų. Leidėjų laukia jau išversti P. Dirgėlos romanai „Joldijos jūra“ ir „Anciliaus ežeras“, J. Ivanauskaitės „Placebas“, I. Šeiniaus „Kuprelis“, R. Granausko „Gyvenimas po klevu“. Dabar T. Rullis skaito, analizuoja ir neatsidžiaugia M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ menine raiška, kalbos vaizdingumu. Pietro Umberto Dini(2006) – į italų k. Pizos universiteto baltistikos profesorius, Vilniaus universiteto garbės daktaras P.U.Dini iš lietuvių į italų kalbą išvertė ir išleido keliolika lietuvių literatūros vertimų knygų, tarp kurių - Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, Tomo Venclovos, Kornelijaus Platelio, Sigito Gedos poezijos rinktinės, dviejų tomų šiuolaikinės lietuvių poezijos antologija. Be grožinės literatūros, P.U. Dini verčia ir publicistiką, mokslo populiarinamuosius veikalus. 2002 metais P.U.Dini apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, 2007 metais jam skirtas festivalio „Poezijos pavasaris“ prizas už lietuvių poezijos vertimus. Mirijana Bračko (2006) – į kroatų k. Į kroatų kalbą nuo 2000 metų M.Bračko išvertė ir knygomis publikavo V.Bubnio romaną „Balandžio plastėjime“, V.Žilinskaitės humoreskų rinkinį „Kas atsitiko?“, lietuvių smulkiosios prozos antologiją „Via Baltica“. Mirjanos Bračko versti lietuvių rašytojų (V.Mykolaičio-Putino, K.Bradūno, J.Marcinkevičiaus, P.Bložės, T.Venclovos, J.Strielkūno, S.Gedos, V.Braziūno, A.A. Jonyno, E.Ališankos, B.Radzevičiaus, R.Granausko, J.Skablauskaitės, J. Ivanauskaitės, B. Jonuškaitės, L.S. Černiauskaitės. V.V. Landsbergio

 

2009-09-28
monika

valio, puiki ideja :) aciu, lauksiu, kas bus toliau:) tikiuosi, uzteks vietos darbam :)

 

2009-08-20
Literatugatve.lt

Atsiliepimams bendrai apie projektą

 

[0-5]   
   
Vardas:*
Vertinti:
Komentaras*

Norėdami išsiųsti komentarą, įrašykite kodą:
 
Paskutiniai atsiliepimai
2017-06-22 Donaldnew: buy cialis online with prescription where can i buy cialis on line buy cialis no prescription ...

2017-06-22 Andrewcab: buy cialis cheap cheap cialis pills cheap cialis for sale cheap cialis pills...

2017-06-22 Matthewduego: cvs cialis price cialis price cialis price walmart price of cialis...

2017-06-22 Richardgof: viagra pills for sale generic viagra for sale viagra online for sale viagra single packs for...

2017-06-22 Josephethen: viagra price viagra price per pill price of viagra price for viagra...

2017-06-22 Azuebekot: migraine occlusive peripheral vascular disease domperidone-tenze24.tumblr how can you tell if your m...

2017-06-21 Robertpot: prednisone to buy prednisone to buy online buy prednisone online prednisone for dogs buy onl...

Svečių knyga
2010-06-12 Laimikis.lt: Fantastiškas projektas, labai juo džiaugiamės!...

2009-10-21 OHO: Parodą teks tęsti Savanorių prospekte - pradėsime ir Vilniuj ir Kaune susitiksim Kaišiadoryse.....

2009-10-19 Danguole: Pastebėjau, kad kai kurie rašytojai susilaukia bent kelių paveikslėlių, o kiti lieka nepelnyt...

Nuorodos

vgmc logoVGMC






Informacijos partneriai:



Rėmėjai:
Vilniaus senamiesčio Rotary klubas
Fermentas
Modernaus meno centras
Centre culturel français

Rita ir Arvydas Andrijauskai
Danguolė ir Viktoras Butkai
Milda ir Viktoras Čobotai
Leta ir Gintautas Galvanauskai
Vitalija ir Virginijus Lepeškai
Renata ir Rolandas Valiūnai


Norintys ir galintys paremti projektą visada labai laukiami.


Žiūrėti Literatų gatvės projektas didesniame žemėlapyje


Įvertinkite šią svetainę Surask.lt sistemoje

© Literatų gatvė, 2009