 |
|
| Svečių knyga |
|
2010-06-12
Laimikis.lt
 |
Fantastiškas projektas, labai juo džiaugiamės! |
|
|
2009-10-21
OHO
 |
Parodą teks tęsti Savanorių prospekte - pradėsime ir Vilniuj ir Kaune susitiksim Kaišiadoryse... Ir bus dipolis |
|
|
2009-10-19
Danguole
|
Pastebėjau, kad kai kurie rašytojai susilaukia bent kelių paveikslėlių, o kiti lieka nepelnytai pamiršti. Mieli dailininkai, kviečiu atkreipti dėmesį į šiuos nepelnytai pamirštus asmenis:
Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufje (1790-1878) – pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvos teritorijoje. Jos kūriniai:
„Lenkai Sant Domingo saloje“ (1818 m.)
„Barbora Radvilaitė“(1820 m.)
„Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos“ (1824 m.)
„Politikos nykštukas“ (1827 m.)
„Halina Oginskaitė, arba švedai Lenkijoje“ (1831 m.)
„Grafų Komorovskių Gertrūda, grafienė Feliksa Polocka: istorijos įvykiai“ (1875 m.)
„Litanijos“ (1878 m.)
„Berryer: intymūs atsiminimai“ (1881 m.)
„Senieji turtuoliai, kilnieji fermeriai“ (1886 m.)
„Etiudai ir pasakojimai apie Alfredą Musset“ (1891 m.)
„Atsiminimai apie Aleksandrą, Rusijos carą“ (memuarai, kitaip vadinosi - „Reminescencijas“, 1862 m.)
2004 m. išleista Sofijos Tyzenhauzaitės-Šuazel-Gufje (Choiseul Gouffier) knyga „Reminiscencijos“. Tai pirmasis 1862 m. Paryžiuje išleistos knygos apie imperatorių Aleksandrą I ir apie imperatorių Napoleoną I“ vertimas į lietuvių kalbą – žymiausia XIX a. bent jau Lietuvoje didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusi, Rokiškio dvaro savininko Igno Tyzenhauzo dukters, Platelių dvaro savininko Oktavijaus Šuazelio žmonos Sofijos Tyzenhauzaitės knyga.
Dar pastebėjau, kad ant sienos mažokai moterų - norisi priminti daugiau garsių lietuvių moterų - literačių:
Lazdynų Pelėda
Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė)
Sofija Kimantaitė-Čiurlionienė
Ugnė Karvelis
Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė
Alė Rūta
Marija Gimbutienė
Aleksandra Kašubienė (Kasuba)
Viktorija Daujotytė
Bitė Vilimaitė
Renata Šerelytė
Paulina Pukytė
Laura Sintija Černiauskaitė
Ugnė Barauskaitė
Reik nepamiršti ir dar keleto garsių vyrų:
Juozas Grušas
Antanas Vienuolis
Vladas Šimkus
Algimantas Mackus
Gintaras Patackas
Donatas Kajokas
Jurgis Savickis
Donatas Sauka
Andrius Jakučiūnas
Filosofų (jie irgi literatai ) kampelis:
Algirdas Julius Greimas
Arvydas Šliogeris
Algis Mickūnas
Vytautas Kavolis
Antanas Maceina
Arūnas Sverdiolas
Kitataučiai susiję su Lietuva
Levas Karsavinas
Tarasas Ševčenka
Julius Slovackis
Johanesas Bobrovskis
Tomas Manas
Janis Rainis – garsiausias latvių poetas, lietuvių literatūros į latvių kalbą vertėjas, kurį laiką gyveno ir Lietuvoje - 1889 – 1891 m. dirbo Vilniaus apygardos teismo sekretoriumi, 1897 m. paskirtas advokatu Panevėžyje.
Jo žmona, taip pat garsi latvių rašytoja Aspazija (Elza Rosenberg-Pliekšane) parašė dramą Vaidilutė, kurioje veiksmas vyksta 14 a. Lietuvoje
Vertėjai, gavę Šv. Jaronimo premiją:
Laimonas Jonušis (2009) – iš anglų k.
Michaelio Walzerio „Kritikų draugija“, Roberto Nisbeto „Konservatizmas“, Ernesto Gellnerio „Postmodernizmas, protas ir religija“, George’o Steinerio „Heideggeris“. Trumano Capote’s „Kitus balsus, kitus kambarius“, Johno Updike’o „Poros“, Salmano Rushdie „Paskutinį Mauro atodūsį“ ir Johno Banville’o „Parodymų knygą“. Vladimiro Nabokovo „Tikrąjį Sebastiano Naito gyvenimą“, Jameso Pat¬ricko Donleavy’o „Patrakėlį“. Grahamo Swifto romaną „Vandenų žemė“, o vertėjas šiuo metu Lietuvos skaitytojams rengia ypatingu estetizmu pasižymintį Vladimiro Nabokovo kūrinį „Blyški ugnis“ – kritikai, beje, jį vadina tobuliausiuoju autoriaus romanu.
Ramutė Ramunienė (2008) –iš prancūzų k. Ramutei Ramunienei už ilgametį vertėjų ugdymą ir iškilius prancūzų klasikos vertimus. Ypač reikšmingi vertėjos pastarųjų metų darbai – G.de Maupassant’o „Orla“, J.A.Barbey D`Aurevilly „Šėtoniškosias“, G.Flaubert’o „Trys apysakos“.
Valdas V. Petrauskas (2007) talentingai į lietuvių kalbą išverstus Gabrielio Garcios Marquezo, Jose Saramago, Margaret Atwood, Isabelės Allendės romanus, už ilgametį geriausios Lotynų Amerikos ir kitų kraštų literatūros skleidimą Lietuvoje, svarų indėlį į vertimo meno plėtotę bei vertėjams svarbių žodynų rengimą,
IRENAI BALČIŪNIENEI (2006)
– už XX a. anglų ir amerikiečių literatūros klasikos vertimus ir geriausių lietuvių vertimo teorijos bei kritikos tradicijų tąsą.
iš anglų kalbos išvertė 12 romanų, 5 pjeses, straipsnių ir kt. Lietuvos kultūrą praturtino tokie puikūs Irenos Balčiūnienės vertimai kaip J. Kerouaco „Kelyje“, T. Wolfe‘o „Žvelk, angele, į savo būstą”, J. Galsworthy „Forsaitų saga“, A. Huxley „Geltonasis Kroumas“, H. Melville‘io „Mobi Dikas, arba Banginis“, W. Styrono „Ir padegė šiuos namus“, V. Woolf „Orlandas“, T. Williams‘o „Geismų tramvajus“ ir kt.
Pranas Bieliauskas (2005) - prancūzų literatūra.
Įspūdinga laureato vertimų amplitudė: nuo XVII a. ir XVIII a. klasikų - ponios de La Fayette ir markizo de Sade‘ o iki moderniųjų klasikų - Marcelio Prousto ir André Gide‘o, nuo prancūzų "naujojo romano" - Michelio Butoro, Claude‘o Simono, Patricko Modiano iki šiuolaikinių jaunų autorių - Alessandro Baricco ir Niccolo Ammaniti. su žymiausiu italų dekadentu Gabriele D‘Annunzio ("Geismų kūdikis"), skandalinguoju prancūzu Celine‘u ("Kelionė į nakties pakraštį"), šiuolaikiniais ispanų rašytojais Javieru Mariasu ("Tokia blyški širdis") ir Juanu Manueliu de Prada ("Apgaulingoji Venecijos šviesa"). dvi Prousto knygas iš ciklo "Prarasto laiko beieškant" - "Kalinė" ir "Dingusi Albertina" - ir naują Saint-Exupery "Mažojo princo" vertimą.
Markusas Roduneris(2009) – į vokiečių k.
M.Roduneris į vokiečių kalbą išvertė Balio Sruogos "Dievų mišką", Jurgos Ivanauskaitės romanus "Ragana ir lietus" bei "Placebas", parengė lietuvių rašytojų tekstų apie Šveicariją knygą "Nuo Bodeno iki Lemano ežero". Šiemet turėtų pasirodyti ir Juozo Lukšos-Daumanto "Partizanų" vertimas.
Talridas Rullis (2007)– į latvių k.
T. Rullis pateikė J. Ivanauskaitės knygas „Ragana ir lietus“, „Kelionė į Šambalą“, „Agnijos magija“, „Prarasta pažadėtoji žemė“, „Ištremtas Tibetas“, „Sapnų nublokšti“, R. Gavelio „Vilniaus pokerį“, S. T. Kondroto „Žalčio žvilgsnį“ bei „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, A. Škėmos „Baltą drobulę“, R. Granausko „Kenotafą“ ir kitų lietuvių rašytojų kūrinius. Periodinėje spaudoje atspausdino per pusantro šimto publikacijų: P. Dirgėlos, R. Granausko, B. Vilimaitės, V. Daujotytės ir kitų lietuvių rašytojų kūrinių vertimų. Leidėjų laukia jau išversti P. Dirgėlos romanai „Joldijos jūra“ ir „Anciliaus ežeras“, J. Ivanauskaitės „Placebas“, I. Šeiniaus „Kuprelis“, R. Granausko „Gyvenimas po klevu“. Dabar T. Rullis skaito, analizuoja ir neatsidžiaugia M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ menine raiška, kalbos vaizdingumu.
Pietro Umberto Dini(2006) – į italų k.
Pizos universiteto baltistikos profesorius, Vilniaus universiteto garbės daktaras P.U.Dini iš lietuvių į italų kalbą išvertė ir išleido keliolika lietuvių literatūros vertimų knygų, tarp kurių - Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, Tomo Venclovos, Kornelijaus Platelio, Sigito Gedos poezijos rinktinės, dviejų tomų šiuolaikinės lietuvių poezijos antologija.
Be grožinės literatūros, P.U. Dini verčia ir publicistiką, mokslo populiarinamuosius veikalus. 2002 metais P.U.Dini apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, 2007 metais jam skirtas festivalio „Poezijos pavasaris“ prizas už lietuvių poezijos vertimus.
Mirijana Bračko (2006) – į kroatų k.
Į kroatų kalbą nuo 2000 metų M.Bračko išvertė ir knygomis publikavo V.Bubnio romaną „Balandžio plastėjime“, V.Žilinskaitės humoreskų rinkinį „Kas atsitiko?“, lietuvių smulkiosios prozos antologiją „Via Baltica“. Mirjanos Bračko versti lietuvių rašytojų (V.Mykolaičio-Putino, K.Bradūno, J.Marcinkevičiaus, P.Bložės, T.Venclovos, J.Strielkūno, S.Gedos, V.Braziūno, A.A. Jonyno, E.Ališankos, B.Radzevičiaus, R.Granausko, J.Skablauskaitės, J. Ivanauskaitės, B. Jonuškaitės, L.S. Černiauskaitės. V.V. Landsbergio
|
|
|
2009-09-28
monika
|
valio, puiki ideja :) aciu, lauksiu, kas bus toliau:) tikiuosi, uzteks vietos darbam :) |
|
|
2009-08-20
Literatugatve.lt
|
Atsiliepimams bendrai apie projektą |
|
|
| [0-5] |
| |
|
|
|
|
VGMC
